žvilgterti

žvìlgterti, -ia (-i, -na), -ėjo, žvil̃gterti KŽ žr. žvilgterėti: 1. Moma žvilgterėjo an mano spadnyčią ir ažsikvatojo KlbIV82(Mlk). Kap žvìlgterėj[o], tai net mane skriūdis (baimė) paėmė Rdš. Kas žvìlgters ir pamatys – įskųs Stk. Kad būt namie [mergina], niekas nežvìlgtertų Pls. Morkus žvilgteri į žento sodybą – nagi nueina trys, nulinguoja pagrioviu J.Paukš. Joniukas žvilgteri į visas puses, ar nepamatys tėvelio J.Bil. Nežymiai žvilgteri į apsiverkusią dukterį K.Saj. Petrą Vindeikį patraukė lipti iš lovos ir žvilgterti pro langą, įsitikinti, kur jo esama I.Šein. Ir žvìlgtert neleido in kokį nuogumą – merga turėjai saugotis Brš. | prk.: Trupučiuką žvilgterkim į netolimą praeitį sp. 2. Laukiu, kad saulė žvìlgtert, velėsiu DrskŽ. 3. tr. LKKIX219(Dv), Pns pažiūrėti, užmesti akį: Žvìlgterkit vaikų, aš ižeinu DrskŽ.